pagaliau — pagaliaũ 1 prv. Pagaliaũ atė̃jo pavãsaris … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pagaliau — pagaliaũ 2 dll. Tù turi̇̀ jái atléisti, pagaliaũ ji̇̀ tàvo mótina … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pagaliaus — pagaliaũs adv. žr. pagaliau: 1. N. 2. Kv Pagaliaus paimkime dar vieną pavyzdį J.Jabl. Pagaliaũs, jei nori, – duok, jei nori, – neduok sūrį J. Pagaliaũs ir vyro nėra prie pačios J. Negavo nė jokio ir pagaliaus mažiausio užmokesnio I … Dictionary of the Lithuanian Language
galas — 1 gãlas sm. (4) 1. vieta, kur baigiasi koks ilgesnis daiktas; daikto kraštinė dalis (pradžia, pabaiga): Upė turi du galu – pradžią ir pabaigą J.Jabl. Traškėdamas balanos galas dega T.Tilv. Virvės gãlas atsivijo Rg. Atsimezgė botago gãlas Rm.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pagalė — pagalė̃ sf. (3b) 1. galas, pabaiga: Pagalėje XII a. su prekikais atsikėlė iš Vokietijos į Padauguvį prš. Ant pačios pagalė̃s pradėjo atvežti [maisto] Krkn. Ant pagalės sugriebė už galvos ir sutriuškino Blv. ║ amžiaus galas (?): Toki est žmogaus… … Dictionary of the Lithuanian Language
atrasti — 1 atràsti tr. K; Q72, H, R, M 1. DŽ ieškant aptikti, suieškoti ką pamestą, paslėptą, paliktą: Atradaũ piningus prapuolusius J. Atradaũ išgaišentą laikrodį Imb. Liuob vokyčiai atràs bute grūdus, išpils, išveš Jdr. Atràsk keselį, sudėk paršus… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvyti — 1 nuvyti, nùveja, nuvìjo tr. Š; N 1. vejant, genant priversti nueiti, nuginti, nuvaryti: Basa kiaules in Kamantinį [ežerą] per sniegelį nuvijaũ Dglš. | refl. tr.: Kur jis nusivìjo tuos ančiukus? Jrb. Kad nusìveja [vilkai] laukan, cap – i… … Dictionary of the Lithuanian Language
pratrūkti — intr. 1. Q43, N, K, M, L, Rtr, NdŽ, KŽ, LzŽ praplyšti, prasprogti, prakiurti: Skaudulys pratrūko B, R33, MŽ45, J. Neseniai pratrūko skaudis, tai didžiulė skylė paliko Krs. Man kai mažą vaiką vartė, kolik nuo kaulo pratrūko votis šito[ji]… … Dictionary of the Lithuanian Language
su — 1 sù praep. su instr. R, R411, MŽ, Sut, K, M, J, NdŽ, KŽ I. draugės santykiams reikšti. 1. žymint veiksmo antrąjį veikėją (gyvą būtybę ar daiktą): Barbė su Pime dainavo pašukų dainą K.Donel. Važiavę dviejuos žmogus su pačia savo BM58(Žb). Dvieja … Dictionary of the Lithuanian Language
susarginti — 2 susargìnti K, Rtr; N, L caus. susirgti; padaryti, kad susirgtų, įgautų ligą: Ana skrubterėjo ir vaiką apžindžius susargìno J. Susargìno ma[n] vaiką: uždavė apgyžusio pieno Jrb. Par nelaikus (laiko nebuvimą) susargìno vaiką Krš. Tą ligi mažą … Dictionary of the Lithuanian Language